Jie bėgo, jie pirko plytas. Dvejus metus tai vyko per Sekmines mano Klaipėdoje. Trečią kartą laukdama to nuostabiausio renginio drįsau svajoti: kaip paakinti žmones dovanoti kraujo. Jei esi sveikas, jei gerai jautiesi - kodėl nepadarius tokios Dovanos? Kraujo, kurio pasaulyje dar niekas nesukūrė reikai kasdien, kas valandą visoje Lietuvoje. Mintį išsakiau broliui Benediktui pernai lapkritį Kretingoje. Pritarė. Nebūčiau drįsusi kviesti aukoti kitų žmonių, jei pati nebūčiau donore.
Visą mėnesį nuo balandžio pabaigos, iki Vilties bėgimo kvietėme žmones aukoti kraujo Nacionaliniame  kraujo centre Vilniuje, Panevėžio ir Klaipėdos filialuose. Į Gerumą atsiliepė ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Vakarų Lietuvoje. Ėjo pavieniui moksleiviai, jaunuoliai, švenčiantys savo gimtadienį ir paverčiantys jį išskirtiniu, pažymėtu kraujo auka nepažįstamam... Ėjo kolektyvai iš  TEO, „Lintel“, „Smiltynės perkėlos“ bendrovių, važiavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojai, statutiniai pareigūnai. Daugelis jų donorais tapo pirmą kartą.

O Sekminių sekmadienį prie mobiliosios Nacionalinio kraujo centro medikų palapinės prieš vidurdienį nusidriekė ilga eilė. Žmonės kantriai laukė registracijos, kraujo tyrimo atsakymo ir kraujo ėmimo procedūros. Daugelis ėjo kartu su šeimos nariais. Seimo narys klaipėdiškis Evaldas Jurkevičius su žmona Elena, padėjėja Danguole pirmą kartą dovanojo kraujo. Evaldas Jurkevičius apdovanojo ilgamečius donorus. Vėliau - nuotaikingas „Viksvos“ ansamblio koncertas, vaišės ir Vilties bėgimo laukimas. Nacionalinio centro Klaipėdos filialo medikai turėjo skubėt į startą  Atgimimo aikštėje. Bėgo direktorius Mindaugas Būta, daktaras Amaar Abdulkareen iš Sirijos, laboratorijos vedėja Liudmila Dacienė, slaugytojos.

O man jau reikėjo skubėti į finišą Vasaros estradoje, kur drauge su sporto komentatoriumi Drąsiumi Barkausku  laukėme tūkstančių atbėgančių. Džiaugėmes jais, skelbėme nugalėtojus, sveikinome bėgusius, aukojusius kraujo. Tokių buvo nemažai. Ir dar džiaugėmės žmonių sąžiningumu, kai klaipėdiškiai į sceną mums nešė rastus telefonus, padėjo susirasti vienas kitą atvykusiems dalyviams. 

Visi kalba, jog šių metų Vilties bėgimas pranoko ankstesnius. Pritariu, džiaugiuosi, kad surinkta tiek daug lėšų. Džiaugiuosi visais savnoriais, ir be abejo tais, kurie dovanojo kraują. Dėkoju jiems ir lieku su Viltimi, kad neatlygintina donorystė, savanorystė, meilė sergančiam tęsis.

Tokia buvo pradžia: sutartį rašosi Šv.Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė ir Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas.


Darbas Sekminių sekmadinį buvo ne naštam,ypač jei medikus aplanko brolis Benediktas.


Mūsų „pirmakarčiai“ donoriukai buvo globojami ir dėmesiu apsupti.


Daktaras iš Sirijos Ammar Abdulkareem studijavo ir dirba Lietuvoje. Jam Vilties bėgimas padarė nepakartojamą įspūdį. Jis džiaugaisi, jog daug žmonių pats paskatino neatlyginamai donorystei.