Pradėjus Klaipėdoje Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios bei Šv. Pranciškaus onkologijos centro statybą, ir net ironiškai vertinantiems tokius darbus, pats laikas išvardinti, kokias pagrindines „statybines medžiagas“ mes naudojame ir kokių geradarių pavardes įrašysime į istoriją, įausime į sakralinę šventovės  uždangą.

Dar per anksti rašyti apie brolį akmenį, seserį pušį. Dar mąstau  apie pradėtas statybas,    statybų rūpesčius, standartus, reikalavimus, taisykles ir normas. Pagal Babilono Talmudo mokytojo Rabho ištarmę, - pasaulis kuriamas pasitelkus dešimtį dalykų: išmintį, įžvalgą, pažinimą, jėgą, maldą, tvirtybę, teisingumą, teisę, meilę ir gailestingumą. Tai  ypatingos ir pamatinės dvasinės vertybės.

Tai, kas vyksta Domės slėnyje prie Klaipėdos universitetinės ligoninės, suvokti ir teisingai įvertinti įmanoma tik vidine įžvalga. Kuriems rūpi vėžio ligos kamuojamų sielų tragiški likimai šiapusybėje ir peržengus mirties slenkstį, džiūgauja: čia prasideda naujas Klaipėdos miesto dvasinės plėtros kelias, dvasinis miesto plėtimasis.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Kasdien, deja,  net  65 žmonės išgirsta  diagnozę -vėžys. Baisu pagalvoti. Šiurpu. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. K. P. Valuckas viešai priminė, kad nuo vėžio miršta kas penktas Lietuvos gyventojas.

O tu, kuris dabar skaitai šį tekstą,  ar žinai, kaip maža yra  žmonių, stojusių ligos opozicijon?! Tai verčia rimtai susirūpinti. Jeigu Europos šalys onkologiją laiko prioritetine sveikatos apsaugos sritimi, norisi retoriškai klausti- o kuriame žemyne mes gyvename?!

Lietuvoje gyvena apie 100 tūkstančių vėžio liga stigmatizuotų žmonių. Kenčia ir jų artimieji. Pradėk, bičiuli, atsigręždamas  į įsibaiminusio ligonio skausmą. Būtų tobula, jeigu į jo kančią artėtum atgailaudamas ir melsdamasis, atlikdamas  asketines pratybas,- skirk ligoniui savo brangaus laiko, ištiesk jam rankas, nebijok apsikabinti.

Jau  laikas visai mūsų tautai pradėti maldingą gyvenimą su Dievu čia, žemėje. Gana beprasmiškų metų be Dievo! Tik veiklia meile, drauge  melsdamiesi  sustabdysime įsisukusį milžinišką mirties smagratį.

Kalbėdamas su ligoniais apie Šv. Pranciškaus onkologijos centrą, teiksiantį  dvasinę, psichologinę ir socialinę pagalbą, jų akyse matau neįtikėtiną spindesį. Iš tiesų, po modernios spindulinės terapijos technologijų intervencijų  subtilus artimo žmogaus prisilietimas nuskaidrina sielą. 

Kai  technologijos baigia darbą, prasideda gydantis dvasios darbas.

Dvasine prasme projektą kelia  jaunimo ir onkologinių ligonių maldos. Smagu  matyti savanorius, pasirengusius  džiugia širdimi tarnauti nelaimės ištiktiesiems. Mes, susikabinusieji rankomis, esame kenčiančiųjų ligonių viltis. Jau girdisi žmonių balsai, šlovinantys Dievą todėl, kad daugybė savanorių dalyvauja šiame pilotiniame projekte.

Tikiu: malonės srautu Dievo galia apglėbs  geradarių aukotojų gimines, ir jų pavardės  niekada nepraras ryškios dalinimosi tuo, ką turi,  prasmės.

Br. Benediktas Jurčys, OFM