Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia,

Savanorių g. 4, Klaipėda

 

 

Maloniai kviečiame į renginį „Meilė niekada nesibaigia“, skirtą šv. Valentino dienai.

 

 

 

Nuoširdžiai,

Br. Benediktas,

Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis,

 

Aldona Kerpytė,

Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė

 

Šv. Pranciškaus onkologijos centras jau tikrovė – į centrą veda naujai nutiestas kelias, ryškėja jau pradėto statyti vienuolyno pastato kontūrai, čia atvykstantį pasitinka jau gyvybe alsuojanti, su meile statyta ir originaliai įrengta centro koplyčia. Artėja laikas, kai ne vienas, susidūręs su kūnan įsiskverbusia liga, čia, onkologijos centre, ieškos ir atras dvasios ramybę, įgis viltį.
 

Svarbiu centro statinių komplekso akcentu jau dabar yra koplyčia čia įvykusiais renginiais pradėjusi skelbti žinią apie Šv. Pranciškaus onkologijos centro veiklos pirmuosius žingsnius. Ir koplyčios statinio išorė, ir interjeras – viskas kviečia įžvelgti motyvuotos, nukreiptos į ateitį, tačiau per laiką iš senųjų krašto tradicijų ir papročių į šiandieną ėjusios minties darbą. Vadovaujantis šia samprata yra kuriama ir tolesnė koplyčios veiklos vizija – pokalbio su onkologijos centro statybos dvasiniu vadovu Benediktu Jurčiu metu netikėtai skambėjo troškimas koplyčios erdvėje mišių metu girdėti Mažosios Lietuvos, Kuršių krašto muzikinio folkloro dvasia alsuojančią melodiją, ritmiką. Ne be brolio Benedikto pagalbos į straipsnį rašančiojo rankas pateko lietuvių folkloristikos pradininko Ludviko Rėzos liaudies dainų rinkinys „Dainos oder litthausche Volkslieder“, kuriame tarp XVIII a. ir XIX a. abipus Nemuno žemupio ir prie Kuršių marių dainuotų dainų pavyko aptikti įdomių, giesmių liturgijos pagrindu galinčių tapti muzikinių pavyzdžių. Daliai pasirinktų liaudies dainų pritaikius giesmynuose skelbiamus tekstus, melodijoms suteikus harmoninį apvalkalą, gimė mažųjų mišių giesmės – Kyrie („Viešpatie pasigailėk“), Gloria („Garbės himnas“), Sanctus („Šventas“), Agnus Dei („Dievo avinėli“).
 

2012 metų liepos 22 dieną įvyks Šv. Pranciškaus onkologijos centro koplyčios pašventinimo ceremonija – tai svarbus, simbolinę centro veiklos pradžią žymintis įvykis. Tikimasi, kad pašventinimo ceremonijoje laikomų mišių metu koplyčioje susirinkusieji girdės specialiai šiai progai ir vietai sukurtas, choro atliekamas giesmes, todėl visus, galinčius ir norinčius tapti Šv. Pranciškaus onkologijos centro koplyčios choro nariais, kviečiu susisiekti telefonu su Remigijumi Mockumi ir aptarti galimo bendravimo galimybes. Telefono Nr. susisiekti - 8 611 250 12.

Remigijus Mockus
 

Šiemet Klaipėdos valstybinės kolegijos Alumni klubas jau antrą kartą ketina surengti labdaringą fotografijų aukcioną. Ta proga "Vakarų ekspresas" pakalbino šio klubo prezidentą Andrių Ignatjevą.

 

Kokių tikslų vedinas klubas jau antrus metus organizuoja tokį aukcioną? Kam naudojamos surinktos lėšos? 

 

Fotografija - tai ne tik saviraiška, būdas išsaugoti akimirkos įspūdį ar kultūrinė vertybė. Fotografija gali puikiai tarnauti socialinės atsakomybės ugdymui, skatinti savanorystę ir paramą. Mūsų klubo pernai įgyvendintas projektas puikiai tą įrodė. Keli šimtai jaunųjų fotografų pateikė mums savo nuotraukas, iš kurių atrinkome kelias dešimtis. Jos buvo sėkmingai įteiktos klaipėdiečiams ir miesto svečiams, panorusiems jas turėti savo namuose ar biurų interjeruose. Suaukotus pinigus - du tūkstančius penkiasdešimt litų - įteikėme Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorei Aldonai Kerpytei ir broliui pranciškonui Benediktui. Vardan dvasinės paramos centro statybos mes ir sumanėme tą aukcioną. Antra vertus, tai puiki galimybė jauniems fotografams pademonstruoti savo gebėjimus visuomenei. Pernai, dar tik ruošiantis ketvirtajam "Vilties bėgimui", buvo surengta atrinktų fotografijų paroda.

 

Trečiadienį prie uostamiesčio pakraštyje statomo šv. Pranciškaus dvasinės paramos centro rinkosi žmonės, nešini akmenėliais, monetomis sumesti į maišomą betoną liejamiems terapijos korpuso pamatams sutvirtinti.
 

Į šitas iškilmes jau nebepajėgė atvažiuoti kretingiškis Tomas. Tačiau jis atsiuntė kupiną vilties ir meilės laiškelį likimo sesėms ir broliams, prašydamas į pamatus įdėti ir jo akmenėlį. Stebuklų juk būna - Tomas gal sulauks kito rudens, kai šis korpusas atvers duris sergantiesiems, neprarandantiems vilties iki paskutinio atodūsio.